Dėlionės 500 detalių

Dėlionė  – galvosūkis, kuriame reikia iš mažų gabaliukų sujungti paveikslėlį. Gabaliukai paprastai būna iš kieto popieriaus (kartono), ant kiekvieno yra po to paveikslėlio dalį. Gabaliukų kraštai būna taip nukarpyti, kad sujungus tinkamus gabaliukus šie susijungia ir tampa sunkiai išskiriami. Norint, sudėjus dėlionę galima ją užklijuoti ant popieriaus lapo ir tada ji jau tikrai taps nebeišardoma. Dėlionių būna įvairių dydžių: nuo vaikiškų iš vos kelių ar  keliasdešimties gabaliukų iki keliasdešimt tūkstančių, skirtų daugiausiai suaugusiems ir kurias sudėti yra didelis, kantrybės reikalaujantis darbas.

Pirmasis dėlionę apie 1760 metus sukūrė Džonas Spilsburis iš Londono. Manoma, kad ši idėja kilo norint lengviau išmokti tuometinį pasaulio žemėlapį. Žymus žemėlapių sudarytojas D. Spilsburis nusprendė pasinaudoti siaurapjūkliu ir žemėlapį supjaustyti į miniatiūrines detales, kad vėliau būtų galima jas atitinkamai sujungti tarpusavyje. Pjaustymas buvo pagrįstas logiškai, pasirinktos pjūvių vietos buvo tikrų šalių sienos, kalnų, žemynų zonos. Dėlionės ypač išpopuliarėjo per Didžiąją depresiją – ekonominę krizę XX amžiaus pradžioje. Mat tai buvo puikus laisvalaikio leidimo būdas, kuris daug nekainavo ir buvo ilgalaikis. Būtent šiuo metu dėlionės išpopuliarėjo tarp suaugusių, jos tapo tam tikrų įmonių simboliu. Dėlionės neturi amžiaus cenzo, jos tinka visiems. Jos gerina koncentraciją, mąstymą, kruopštumą, atpalaiduoja ir labai įtraukia.